fci standard for italian greyhounds
KILMĖS ŠALIS:
Italija
GALIOJANČIO STANDARTO ORIGINALO PASKELBIMO DATA: 1992 m.
kovo 30 d
PASKIRTIS: bėgimo varžybos.
FCI KLASIFIKACIJA:
10 grupė.
Kurtai;
3 skyrius. Trumpaplaukiai kurtai;
Neturi darbinės klasės.
TRUMPA KILMĖS ISTORIJA:
levretė kilusi iš miniatiūrinių kurtų, kurie buvo sutinkami senovės
Egipto faraonų rūmuose. Per Lakoniją (Graikija), kur randama gausybė tai
patvirtinančių atvaizdų ant vazų ir dubenų, 5 a. prieš Kristų pradžioje
veislė atkeliavo į Italiją. Labiausiai ji išpopuliarėjo Renesanso eroje
kilmingųjų tarpe. Neretai levretės vaizduojamos garsiausių Italų ir
užsienių tapytojų paveiksluose.
BENDRA IŠVAIZDA: ištęsto tipo, kūnas kvadrato formos. Levretė labai
panaši į miniatiūrinį greihaundą ar slugį ir gali būti laikoma grakštumo
ir savitumo pavyzdžiu.
SVARBIOS PROPORCIJOS: ilgis lygus ūgiui ties ketera ar tik nežymiai
už jį didesnis. Kaukolės ilgis lygus pusei galvos ilgio. Galvos ilgis
gali sudaryti 40% ūgio ties ketera.
ELGESYS IR TEMPERAMENTAS: santūrus, atsidavęs ir paklusnus.
GALVA: ištęstos formos ir siaura. Jos ilgis gali siekti 40% ūgio
ties ketera.
VIRŠUGALVIS:
Kaukolė: plokščia, viršutinės kaukolės ir snukio linijos lygiagrečios.
Kaukolės ilgis lygus pusei galvos ilgio. Žemesnioji orbitalinė dalis
išbaigta.
Perėjimas tarp kaktos ir snukio: labai nežymus.
PRIEKINĖ GALVOS DALIS:
Nosis: tamsios, pageidautina – juodos, spalvos, atviromis šnervėmis.
Snukis: smailas.
Lūpos: plonos ir suglaustos, lūpų krašteliai labai tamsiu pigmentu.
Žandikauliai ir dantys: žandikauliai ištęstos formos, taisyklingai
karūnos forma išsidėstę kandžiai, atsižvelgiant į šuns dydį,
žandikauliai ir dantys stiprūs. Dantys sveiki ir taisyklingi, išaugę
statmenai žandikauliams, žirkliškas sukandimas.
Skruostai: sausi.
Akys: didelės ir išraiškingos, nei įkritusios, nei išvertos. Rainelė
tamsios spalvos, vokų krašteliai turi pigmento.
Ausys: išaugusios labai aukštai, mažos, plona kremzle, sulenktos ir
laikomos atlenktos atgal prie sprando ir viršutinės kaklo dalies.
Susidomėjus ausies pagrindas pakyla ir kaušelis laikomas horizontaliai,
t.y. įgyja vadinamą „ausų – sparnų“ ar „ausų – propelerių“ padėtį.
KAKLAS:
Profilis: viršutinė linija kiek išgaubta ir laužta ties pagrindu link
keteros.
Ilgis: lygus galvos ilgiui.
Forma: nupjauto kūgio, raumeninga.
Oda: sausa, be pagurklio.
KŪNAS: kūno ilgis lygus ūgiui ties ketera ar nežymiai didesnis už
jį.
Viršutinė profilio linija: tiesus profilis, išgaubta nugaros ir juosmens
linija. Juosmens linija harmoningai susilieja su pasturgalio linija.
Ketera: pakankamai išreikšta.
Nugara: tiesi, raumeninga.
Kryžius: labai nuožulnus, platus ir raumeningas.
Krūtinė: siaura, gili, siekianti alkūnes.
UODEGA: išaugusi žemai, smulki net prie pagrindo, ryškiai
plonėjanti link galiuko. Nuo pagrindo pirma pusė laikoma nuleista
tiesiai, o antroji pusė – užriesta. Prakišta tarp kojų ir pakelta link
viršutinės profilio linijos ji turi būti siekti truputį toliau
klubikaulių lygio. Apaugusi trumpais plaukais.
GALŪNĖS:
PRIEKINĖS GALŪNĖS: tiesios ir vertikalios, su sausais raumenimis.
Mentės: labai nežymiai nuožulnios, gerai išsivysčiusiais, sausais ir
ryškiais raumenimis.
Žąstai: labai bukais mentikaulio ir žastikaulio kampais, lygiagretūs
kūno vidurio linijos krypčiai.
Alkūnės: nei išsuktos į išorę, nei pasuktos į vidų.
Dilbiai: galūnės ilgis nuo žemės iki alkūnės yra nežymiai didesnis už
atstumą nuo alkūnės iki keteros, nekaulingi, žiūrint ir iš priekio, ir
iš šono – dilbiai visiškai vertikalūs.
Čiurnos: pratęsiančios vertikalią dilbių liniją. Žiūrint iš šono – kiek
nuožulnios.
Priekinės pėdos: beveik ovalo formos, mažos, išgaubtais ir suglaustais
pirštais. Pagalvėlės turi pigmento. Nagai juodi ar tamsūs, priklausomai
nuo kailio ar galūnės spalvos (tuo atveju, kai leistina balta spalva).
UŽPAKALINĖS GALŪNĖS: žiūrint iš nugaros – tiesios ir lygiagrečios.
Šlaunys: ilgos, sausos, nestambios, labai ryškiais raumenimis.
Blauzdos: labai nuožulnios, smulkiais kaulais ir ryškiu kojų raumenų
reljefu.
Kulnas ir padas: pratęsiantys vertikalią liniją, nuleistą nuo sėdmenų.
Užpakalinės pėdos: ne tokios ovalios kaip priekinės pėdos, išgaubtais ir
suglaustais pirštais, pagalvėlių ir nagų pigmentas toks pat kaip
priekinių pagalvėlių ir nagų.
ŽINGSNIS IR JUDESIAI: gerai atsispiriantys, harmoningi judesiai.
Kojos negali būti keliamos aukštai. Bėgimas šuoliais greitas, gerai
atsispiriant.
ODA: plona ir glaudžiai prigludusi prie viso kūno, išskyrus
alkūnes, kur ji ne tokia glaudi.
KAILIS:
PLAUKAI: visas kūnas apaugęs trumpais ir švelniais plaukais, be
kirpčiukų.
SPALVA: vienspalvė visų įmanomų atspalvių juoda, pilka, tamsiai pilka ir
geltona (itališkai – „Isabella“). Baltos dėmės leistinos tik ant
krūtinės ir pėdų.
DYDIS:
Ūgis ties ketera: šunų ir kalių nuo 32 iki 38 cm.
Svoris: šunų ir kalių – daugiausia 5 kg.
TRŪKUMAI: Bet koks nukrypimas nuo aukščiau išvardintų punktų turi
būti vertinamas kaip trūkumas, kurio rimtumas kvalifikuojamas tiesiogiai
proporcingai nukrypimo laipsniui.
· nuolatinė
eidinė;
·
judant aukštai keliamos kojos.
YDOS, DĖL KURIŲ DISKVALIFIKUOJAMA:
· ryškus
viršugalvio ir priekinės galvos dalies ašių suėjimas ar išsiskyrimas;
·
nosis visiškai ar iš dalies be pigmento;
· viršunosė
įdubusi ar išgaubta;
· nesankanda
ar perkanda;
· šviesios
akys, vokų krašteliai visai be pigmento;
· uodega
laikoma virš nugaros, kreiva, įgimta pertrumpa ar dirbtinai patrumpinta
uodega;
· pridėtiniai
pirštai;
· daugiaspalvis
kailis, baltos dėmės, išskyrus minėtąsias leistinas dėmes ant krūtinės
ir pėdų;
·
ir šunų, ir kalių ūgis, mažesnis nei 32 cm ar didesnis
nei 38 cm.
PASTABA: Patinai privalo turėti dvi akivaizdžiai normaliai
išsivysčiusias sėklides, pilnai nusileidusias į kapšelį.
|
